Prieš sąjungą su Egiptu
1Vargas tiems, kurie leidžiasi į Egiptą
pagalbos ieškoti,
ir kliaujasi žirgais,
kurie pasitiki vežimais, nes jų daug,
ir raiteliais, nes jų pulkai stiprūs,
tačiau į Izraelio Šventąjį nekelia akių,
nesitaria su VIEŠPAČIU!
2Bet juk ir jis išmintingas!
Jis sukėlė nelaimę
ir savo žodžių neatsiėmė!
Jis pakils prieš nedorėlių namus
ir prieš tuos, kurie padeda piktadariams.
3Egiptiečiai – žmonės, o ne Dievas,
jų žirgai – kūnas, o ne dvasia.
VIEŠPATS tik išties savo ranką,
ir gynėjas parpuls, o drauge su juo kris jo ginamasis;
juodu abu kartu pražus.
4VIEŠPATS taip man kalbėjo:
„Kaip liūtas ar liūtukas urzgia dėl savo grobio
ir susirinkus prieš jį būriui piemenų
nei išsigąsta jų šauksmų,
nei dreba dėl jų daromo triukšmo,
taip ir Galybių VIEŠPATS nužengs kovoti
ant Siono kalno, ant kalvos.
5Kaip sparnus išskėtę paukščiai gina jauniklius,
taip Galybių VIEŠPATS gins Jeruzalę,
saugos ir vaduos, globos ir gelbės ją.“
6Sugrįžkite pas jį, Izraelio vaikai, pas tą, kurį taip giliai įžeidėte! 7Tą dieną kiekvienas jūsų atmes su panieka sidabro ir aukso stabus, kurių prisidarėte savo nuodėmingomis rankomis.
Asirijos žlugimas
8Asiras kris nuo kalavijo, kuris bus ne žmogaus;
ne žmogaus kalavijas jį parblokš.
Jis bėgs nuo kalavijo,
o jo jauni kariai eis lažą.
9Jo uola iš baimės pasitrauks,
o jo didžiūnai paklaikę paliks vėliavas. –
Tai žodis VIEŠPATIES, kurio liepsna Sione,
o žaizdras Jeruzalėje!
